digsnis

dìgsnis sm. (2) 1. žr. dygsnis 1: Koks ano siuvimas – par sprindį dìgsnis Kl. Du digsniùs dūrė ir nulaužė adatą Brs. Dìgsniais siūti Slnt. Atriečiau marškinius mažais digsnẽliais Vkš. ^ Retai susiuvo maišus – par avižos (avino) digsnį Ggr. 2. dūris: Dėl tokio mažo digsnẽlio neskaudės Kl.